Mutacija

Visiems būna juodų dienų, kai niekas atrodo nebeturi prasmės, o ir nuotaika tikrąja to žodžio prasme būna bybiška.. Tada tik ir norisi visus apstaugti: “Eikit jūs visi n*, atstokit nuo manęs!” ..

Bet man dabar gera.. Aš laiminga. Ir ačiū jam. Kuris sugeba kantriai išklausyti mano bambėjimus ir mano išsakytai ironijai bei kandumui atrasti ir pasakyti paprastus žodžius, kurie užgožia visą manąjį blogumą.. Ir dar tas apkabinimas, kai apsikabinu jį, o jis mane ir iš galvos dingsta visos problemos, galvoje tuo momentu kaip koks štilis būna..

Ir visas tas gerumas širdyje ir galvoje atsirado dabar, taip netikėtai. Suvokiau, kad esu be galo dėkinga jam.. Nes pogalais! mano negatyvumas kartais toks milžiniškas būna, o jis net nieko blogo man nepasako, tik apkabina ir išklauso..

Ir suvoki žmogau, kaip kiti žmonės tau daug gero daro, kad ir kokioje šūdinoje emocinėje būsenoje būni. Ir dėkoju jam ir jiems, kitiems žmonėms..

Aš pradedu susitaikyti ir apsiprasti su savo padėtimi..

Pradedu tikėti, kad viskas bus gerai.

50:50 Pusė per pusę..

Ar aš būsiu mutantė ar ne. Taip man buvo žinoma apie tikimybę. Paprastas skaičiukas 100 ir pusė jo taip ir pusė jo ne..

Kvaila, kai tavo likimas priklauso nuo matematikos, nuo to paprasto atsitiktinumo. Ir žiauru, kai išgirsti žodelį “Taip”. Aš mutantė, dėl kažkokio vieno geno mutavimo, kuris man nulėmė ligą.. Ir ačiū tau tėveli, didelis ačiū..

Galėsiu sau dabar mirti jauna ir graži. Kaip nuostabu, kad net graudu..

Smagu, kai supranti, kad nieko pakeisti negali, tu jau sergi ir esi mutantė.

Ir man žiauriai sunku. Man liūdna..

Sveiki, tai aš blogoji mutantė, o gaila, kad neesu geroji.. Neįgijau jokių super duper galių, kaip x-menai. O visai norėčiau būt, kaip ta geroji mutantė, kur orus valdo.. Priversčiau lyt dabar lietų..

Nusivairavau jau. Taigi.

Iki, pasirašo mutantė.